Koks jausmas būti lietumi?
Kartais suvokiu, kad klausimai, kurios užduodu pati sau yra patys sudėtingiausi. O jų tiek daug. Daug klausimų “kodėl?”, “kas?” ir “kada?”
Daugybė persipynusių svajonių, kurios lyg vaikystės supynės sukasi ratu. Daug mažų smulkmenėlių. Kartais savo svajones galėčiau padalyti į dvi dalis. Viena dalis būtų be galo šilta. Visi norai ten, suktųsi aplink vieną tašką. Jie būtų kvaili ir naivūs. O kita grupė svajonių būtų rimtesnės. Tokios, kurias turėčiau pasiekti vien tik savo jėgomis.
Suprasti save man yra sunkiausia. Galiu suprasti draugę, draugą, mamą ar katiną, tačiau ne save… Kartais taip tiksliai žinau,ko noriu, kad net skauda. O kartais aš nustoju tikėti, tyliai atsisėdu ir gerai pagalvojusi suvokiu, jog aš nieko nenoriu. Primenu sau, jog kiekvienas turi svajonių, tačiau toli gražu ne visos, jos pildosi. Įtikinu save, kad esu laiminga vien turėdama,ko norėti.
Koks jausmas skraidyti debesyse? Koks jausmas būti lietumi? Koks jausmas, kai visi norai išsipildo? Koks jausmas, kai jauti, kad krenti ir tuo džiaugiesi? Koks jausmas užmigti ant jo krūtinės? Koks jausmas, kai skęsti? Koks jausmas priklausyti ne tik sau? Koks jausmas įsimylėti? Koks jausmas būti užpultai? Koks jausmas skristi, lyg turėtum sparnus? Koks jausmas mylėti ir būti mylimai? Ir koks jausmas bijoti? Palaukit, atsimenu. Kažkada ir aš tragiškai bijojau…
Dar tiek daug noriu sužinoti. Palauk, dar neatimk iš manęs svajonių. Nebent gali jas išpildyti… Tada tau jas dovanoju.
Patiko (6)
on Vasaris 23rd, 2012 at 20:04
Uzmigti ant jo krutines pasakiska, myledama susyli,ypac jei jis taip pat myli tave. Bet kaip apninka saltis kai supranti,kad ta meile kankina..ir vistiek bijai kad ji baigsis.Budama prie jo,nors to ir nenori,jautiesi saugiau, jauti,kad tada meile dar gali issaugoti..nors ji ir skausminga,bet dziaugiesi,kad ja bent turi.